Pabėgimas

Kartais norisi pabėgti nuo visko. Nuo savęs, praeities, patirtų išgyvenimų ir žmonių, kurie sukėlė niekuo nenumalšinamą geliantį skausmą... Bet ne visada pavyksta. Praeitis alsuoja į nugarą ir sugrįžta vis kitais pavidalais...

Paulius nebėgo. Jį prievarta išvežė, atskyrė nuo mamos, nuo šeimos ir įprastos aplinkos. Atsidūręs Vokietijoje ir įvaikintas darnios šeimos, jis vis negalėjo patikėti, kad jo gyvenime gali būti ir gėrio... Deja, palaiminga ramybė netruko ilgai.

Greta pabėgo iš Lietuvos, ieškojo geresnio gyvenimo Vokietijoje, nes būdama žydė gimtojoje šalyje dažnai sulaukdavo tik neteisybės ir neapykantos, po karo niekur nedingusios, tik įsišaknijusios giliai žmonių širdyse, beveik nepastebimos, tačiau gebančios griauti gražiausias jos svajones. Bet ar likimas nesuduos jai dar vieno smūgio? Tada, kada ji mažiausiai jo tikėsis...

Ingrida troško išgelbėti pasaulį. Tapdama policininke ji užsibrėžė tikslą bent taip ištaisyti savo senelių klaidas, neapsakomo žiaurumo skriaudas, kurias jie padarė žydams. Nes ji tikėjo, kad visi žmonės lygūs ir turi teisę gyventi. Gyventi be minčių, jog netrukus privalės bėgti... Tačiau kas išgelbės ją pačią, kai teks akis į akį susidurti su neapsakomu žmonių žiaurumu?